Beriozovkos tarybinis ūkis

Rajonas: Srostkų (d.Krasnogorskojės)

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Beriozovkos tarybinis ūkis (rus. Берёзовский совхоз) – buvęs tarybinis ūkis Srostkų (šiuo metu – Krasnogorskojės) rajone. Artimiausia didesnė gyvenvietė – Bijskas. Centrinė tarybinio ūkio gyvenvietė – Beriozovkos kaimas. Ūkis turėjo 3 fermas. Visos buvo išsidėsčiusios palei Katunės upę.

1941 m. liepą į Beriozovkos tarybinio ūkio gyvenvietes atvežta apie 20 tremtinių iš Lietuvos. Beveik visi iš Joniškio rajono. Pusė tremtinių – vaikai ir paaugliai. Tremtiniai buvo paskirstyti po visas 3 tarybinio ūkio fermas, tačiau liudijimų išliko tik apie 1-ąją fermą. Be lietuvių, Beriozovkos tarybinio ūkio gyvenvietėse atsidūrė ir nemažai lenkų, ištremtų iš 1939 m. Sovietų Sąjungos užimtos ir prie tuometinės Baltarusijos TSR prijungtos tarpukario Lenkijos teritorijos.

Tremtiniai dirbo įvairius gyvulininkystės, žemės ūkio darbus, kiti dirbo gyvenvietės plytinėje. Pirmais tremties metais tremtiniai badavo. Tremtinių atsiminimuose minima, kad Beriozovkos tarybiniame ūkyje buvo draudžiami betkokie susibūrimai ir kalbėti buvo leidžiama tik rusiškai, tačiau per šventes lietuviai vis tiek slaptai susirinkdavo, ateidavo tremtiniai iš kitų fermų, prie durų stovėjo žmogus, kuris žiūrėjo ar niekas neina.

Pokario metais dalis tremtinių iš visų Beriozovkos tarybinio ūkio fermų buvo perkelti į kitas vietas. Dalis  1947–1948 m. pabėgo į Lietuvą. 1952 m. Kairių šeima gavo leidimą išvykti į„Pobedos“ tarybinio ūkio gyvenvietę, Ust Tarkos rajone, Novosibirsko srityje, kur tuo metu buvo šeimos tėvas Bronislovas Kairys.

Kapinės. Apie tremtinių palaidojimo vietą nėra jokių duomenų.