LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Karpovas

Rajonas: Solonešnojės

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Karpovas (rus. Карпово) – kaimas Solonešnojės rajone, apie 25 km į šiaurę nuo rajono centro. Karpovo kaimas buvo centrinė 1930 m. įkurto tokio pat pavadinimo tarybinio ūkio gyvenvietė. Ūkiui priklausė kelios gyvenvietės – fermos, įkurtos gretimuose slėniuose ir tarpukalnėse (Didžioji Tichaja, Komsomolskis, Medvedevka, Pesčianojė).

Į Karpovo kaimą tremtinius iš aplinkinių fermų pradėta perkelti apie 1943 m. 5-ojo dešimtmečio viduryje, pasak Danutės Klumbytės, čia galėjo gyventi 13 tremtinių, daugiausia - Lietuvos žydų šeimų[1].

Karpovo tarybinis ūkis buvo vienas skurdžiausių regione, įkurtas kalvotoje, sunkiai pasiekiamoje teritorijoje. Apylinkėse nebuvo grįstų kelių, gyvenvietėse nebuvo elektros. Visam regionui aptarnauti buvo paskirtas vos vienas felčeris, kuris dėl prasto susisiekimo, ypač žiemomis, į nuošalesnes fermas dažnai nevykdavo. Karpovo kaime veikė vienintelė apylinkėse septynmetė mokykla. 1941 m. rudenį ją pradėjo lankyti keletas vyresnio amžiaus tremtinių vaikų, gyvenusių aplinkinėse fermose. Žiemą dauguma jų buvo priversti mesti mokslus, nes susisiekimas tarp Karpovo ir tremtinių gyventų vietų buvo per daug sudėtingas vaikams, neturintiems žieminių rūbų ir apavo. Pasak D. Klumbytės, 1942 m. rudenį Karpovo mokykla buvo uždaryta ir dirbti pradėjo tik 1945 m. rudenį[2].

Po karo daugeliui Karpove gyvenusių tremtinių pavyko persikelti į Bijską, kur gyvenimo sąlygos buvo kiek geresnės nei atokiose Solonešnojės rajono gyvenvietėse.

Karpovo kaimas išliko. Šiuo metu čia gyvenama.

 



[1] Danutė Klumbytė „Mažos žvaigždės kurčioj sutemoj“ p. 20

[2]Danutė Klumbytė „Mažos žvaigždės kurčioj sutemoj“ p. 19