2-oji Rodino tarybinio ūkio ferma

Rajonas: Rodino

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 2-a Rodino tarybinio ūkio ferma – nedidelė šiuo metu išnykusi gyvenvietė, 1930–1947 m. priklausiusi Rodino t.ū. Gyvenvietė buvo įkurta netoli (tremtinių liudijimais už 5 km)  t.ū. centrinės gyvenvietės – Mirno.

            1941 m. liepą į 2-ą fermą buvo atvežtos 5 lietuvių tremtinių šeimos (24 žmonės). Tarp jų – 1936–1940 m. IV Lietuvos Respublikos Seimo nario Antano Petrausko žmona Veronika Petrauskienė, sūnūs – Dainius ir Juozas.

Į 2-os fermos gyvenvietę su šeima ištremta Gražina Kiškiūnaitė apie vietovę rašė: „Mes labai nustebom, kad ten nebuvo nė krūmų, nė medžių, vien lygumos. Nebuvo nė ežero, nė upės. Kaimelis buvo labai mažas. Buvo viena gatvė, kokie 20 namų, klubas, vaikų darželis, pirtis. Kai mus atvežė, apgyvendino visus klube. Su mumis buvo ir lenkų. Šeimynų daug, tai klube mums liko tik mažas kampelis daiktams ir patalynei ant grindų pasiklot.“ Artėjant pirmajai žiemai tremtiniai iš gyvenvietės klubo buvo perkelti į nedidelius karo metu ištuštėjusius vietinių gyventojų namelius. Tremtiniai 2-oje fermoje dirbo įvairius žemės ūkio darbus: kasė duobes silosui, šienavo, ravėjo daržus.

Iš dvidešimties atitremtų lietuvių vos du buvo darbingo amžiaus vyrai, pusė – vaikai ir paaugliai. Ypač sudėtinga buvo Kiškiūnų šeimos padėtis. G. Kiškiūnaitė savo atsiminimuose vėliau rašė: „Palaidojus mamą [Anelę Kiškiūnienė 1898–1943], mes penki vaikai, likom. Nei apsirengti, nei pavalgyti... Gyventi reikėjo, o gyvenimas pasikeitė. Brolius ir seseris išsiutė į hutarį avis ganyti, o aš nuėjau dirbti pas žmones, tai pas agronome, tai pas seselę, nes apsirengti nebebuvo kuo. Nuo blogo valgio ir aprangos brolis Regimantas susirgo avių liga – brucelioze. Beveik paralyžavo kojas, ilgai gulėjo ligoninėje. Po kiek laiko susirgo ir Arvydas. Plaučių uždegimas. Sesuo Birutė kelias dienas neišėjo į darbą, tai už pravaikštą, be jokio teismo ją pasodino. Grįžusi iš kalėjimo, ji sugalvojo grįžti į Lietuvą. Parvažiavusi namo gyveno Trakuose, pasikeitė pavardę, dirbo restorane. Viena valytoja ją išdavė ir išvežė į Kirovo kalėjimą.“

6-ojo dešimtmečio viduryje (kitais duomenimis apie 1947 m.) gyvenvietė buvo panaikinta – tremtiniai ir visi kiti čia gyvenę žmonės perkelti į netoliese buvusį Šatalovkos (rus. Шаталовка) kaimą arba rajono centrą – Rodiną.

 Bendrose kaimo kapinaitėse galėjo būti palaidoti 5 tremtiniai.