Čeremšanka

Rajonas: Jaminskojės (d.Jelcovkos)

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Čeremšanka (rus. Черемшанка) – XVII a. pradžioje įkurtas kaimas Jelcovkos rajone, apie 11 km į pietvakarius nuo rajono centro. Čeremšanka įsikūrė dešiniajame Čiumyšo upės krante. Per kaimą buvo nutiestas kelias, jungęs rajono centrą Jelcovką su Bijsku. Nuo 1932 m. Čeremšanka priklausė Martynovo gyvulininkystės tarybiniam ūkiui – kaime veikė 3-ia t.ū. ferma.

            1941 m. liepos viduryje į Čeremšanką atvežta apie 50 tremtinių iš Lietuvos, daugiausia Joniškio rajono. Tarp jų 5 Lietuvos žydų šeimos. Tuo metu Čeremšanka buvo gana didelis kaimas. Čia gyveno apie 1,5 tūkst. žmonių. Be tremtinių iš Lietuvos 1942–1943 m. į Čeremšanką buvo atvežta Pavolgio vokiečių tremtinių.

Tremtiniai pirmąją vasarą Čeremšankoje buvo apgyvendinti dviejuose apleistuose nameliuose. Vienas jų – nebaigtas statyti gyvenvietės klubas, vadinamasis „raudonasis kampelis“. Pavasarį visi tremtiniai iš šių namų perkelti į žemines. Tremtiniam gyvenant Čeremšankos kaimas beveik nesikeitė, nieko išskyrus kelias naujas žemines nebuvo pastatyta. Dauguma vietinių taip pat gyveno labai vargingai, nedideliuose mediniuose nameliuose ar žeminėse Čiumyšo pakrantėje. Šulinio kaime nebuvo, vandenį žmonės semdavosi tiesiai iš upės.

Į Čeremšanką atvežti tremtiniai dirbo lauko darbus, prižiūrėjo karves, dirbo statant naujas karvides.  Čeremšankos apylinkėse buvo auginami kviečiai, avižos, soros. Pagrindinis darbo gyvulys – jautis.  Arė, akėjo, vežiojo šieną, grūdus jaučiais.

Visa tarybinio ūkio produkcija (grūdai, mėsa, pienas) buvo išgabenama į Bijską ir vietos gyventojams likdavo labai mažai. Pirmaisiais metais tremtiniai dažniausiai valgydavo iš karvidžių pavogtų karvių pašarui skirtų išspaudų ir įvairių žolių sulipdytus paplotėlius, vadintus „lepioškomis“. Duonos norma karo metais mažėjo ir 1942–1943 m. žmogui siekė vos 200-300 g. Badas kaimo gyventojams, ypač tremtiniams, grėsė iki karo pabaigos, todėl žmonės stengėsi kastis daržus ir sodinti bulves. Kad įsigytų maisto, tremtiniai buvo priversti ieškoti įvairių išradingų sprendimų. Pavyzdžiui, mokytoja, dainininkė ir dainų autorė Emilija Kuzavinienė su vaikais iš besišeriančių gyvulių plaukų darydavo žaislus, kuriuos vėliau keisdavo į bulves aplinkiniuose kaimuose[1]. Vėliau E. Kuzavinienė Čeremšankoje subūrė nedidelę tremtinių vaikų grupę, kuri švenčių metu rengdavo pasirodymus. Per vaikų koncertus paaukoti maisto produktai (daugiausia bulvės) vėliau buvo dalinami labiausiai skurstančioms tremtinių šeimoms.

                        1946 m. dalis tremtinių iš Čeremšankos perkelti į rajono centrą Jelcovką. 1947–1948 m. beveik visos Čeremšankoje vis dar gyvenusios tremtinių šeimos pabėgo į Lietuvą (LGGRTC duomenimis pabėgo 24 žmonės, tremtinių liudijimais – per kelis metus pabėgo visi čia gyvenę tremtiniai). Apie pusė jų Lietuvoje buvo sulaikyti, teisti ir po kalinimo grąžinti į tremties vietas Altajaus krašte.

XX a. antroje pusėje Čeremšankos kaimas sunyko, Čiumyšo upė nuseko. Šiuo metu čia gyvenama.

Kapinės. Bendrose Čeremšankos kapinėse palaidoti 5 čia mirę tremtiniai iš Lietuvos. Apie kapų būklę nėra išlikę liudijimų.