LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Dvidešimt pirmasis (21) kilometras

Rajonas: Zaigrajevo

Kraštas/respublika: Buriat Mongolijos ASSR (dabar Buriatijos respublika )

Valstybė: RSFSR

             21-asis kilometras – 1951 m. įkurta miško ir geležinkelio darbininkų gyvenvietė Zaigrajevo rajone, 21 km į pietvakarius nuo artimiausios Transsibiro geležinkelio stoties – Čelutajaus (1-ojo kilometro) gyvenvietės, pusiaukelėje tarp Naujosios ir Senosios Brianės kaimų. 21-asis kilometras buvo Tamachtajaus gamybinis padalinys.

            1951 m. į 21-ąjį kilometrą iš Mostovkos gyvenvietės buvo perkelta apie 20 lietuvių tremtinių šeimų (apie 80 žmonių). Kiek vėliau į 21-ąjį kilometrą buvo perkelta dar keletas lietuvių iš Tamachtajaus, Boicų ir nedidelės 14-ojo kilometro gyvenvietės. Tremtiniams apgyvendinti į 21-ąjį kilometrą iš Mostovkos buvo pervežti pačių lietuvių statyti barakai. Kiek vėliau pastatyta ir keletas nedidelių dviejų kambarių medinių namelių. Tremtinių būstai buvo pastatyti abipus duobėtos ir dulkėtos gatvės, kurioje vis dar styrojo iškirtus miškus neišrauti medžių kelmai.

Priešingai nei gretimose laikinose darbininkų gyvenvietėse, kur buvo statomi vargani lentiniai nameliai, į 21-ąjį kilometrą atvežti rąstiniai barakai buvo kokybiškesni, gerokai lengviau apšildomi.  21-asis kilometras buvo geriau aprūpinamas maisto produktais, čia kiek anksčiau pradėta diegti fiziškai alinančius darbus palengvinusią techniką.

Pirmaisiais metais atkeltieji tremtiniai tiesė geležinkelio liniją, vėliau buvo siunčiami kirsti miškų, rinkti sakų. Dalis lietuvių taip pat dirbo medienos sandėliuose, kaimyninės 18-ojo kilometro gyvenvietės pabėgių gamykloje. Nors dauguma darbų jau buvo bent dalinai mechanizuoti, ką tik iškirstą ar jau apdorotą medieną į vagonus ir toliau tekdavo nešioti ant pečių, pasirišus nedidelius, menkai nuo sužeidimų apsaugančius minkštus balnelius.

Tarp 21-ojo kilometro lietuvių pradėjo organizuotis saviveiklos kolektyvai. Tremtiniai dažniausiai rinkdavosi prie gyvenvietės apylinkėse buvusių uolų, dažniausiai Strašnyj Kliučiaus kalno papėdėje. Religines šventes tremtiniai dažniausiai švęsdavo slapčia nuo administracijos ir vietinių darbininkų, prisidengę gimtadieniais.

            21-ajame kilometre mirę 5 lietuviai palaidoti Senosios Brianės kaimo bendrose kapinėse.

1960 m. ištuštėjusi 21-ojo kilometro gyvenvietė panaikinta.