LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTIES IR KALINIMO VIETOS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Chalsanas

Rajonas: Zaigrajevo

Kraštas/respublika: Buriat Mongolijos ASSR (dabar Buriatijos respublika )

Valstybė: RSFSR

             Chalsanas (rus. Xальсан) – 1949 m. įkurta laikina miško darbininkų gyvenvietė Zaigrajevo rajone (nuo 1961 m. Chorinsko rajone), apie 30 km į pietus nuo Verchnije Talcų, prie nedidelio Chalsankos upelio. 1949 m. vasarą–rudenį Čelano tremtiniai Chalsane pastatė keliolika barakų ir nedidelių medinių namelių. Vėliau į gyvenvietę buvo atvežta išardytų barakų iš Čelano ir Erijos. Chalsano apylinkėse greta užtvenkto Chalsankos upelio veikė nedidelė gyvulių ferma, buvo pastatytas malūnas.

            1949 m. rudenį į Chalsane tremtinių pastatytus barakus pradėta perkelti lietuvius iš Čelano. Iki 1951 m. perkelta apie 50 šeimų (apie 200 žmonių). Be lietuvių, į Chalsaną persikėlė ir kelios rusų šeimos, administracijos darbuotojai, brigadininkai ir keli pavieniai miško darbininkai. Gyvenimo sąlygos Chalsane buvo kiek geresnės nei Čelane ar Erijoje, kur tremtiniai buvo priversti gyventi senuose lagerių barakuose ar laikinose nešildomose pašiūrėse. Dauguma Chalsano barakų ir medinių namelių buvo kokybiški, pastatyti iš naujų medžiagų. Kiekviena šeima naujuose būstuose gavo po kambarį, o kelioms gausesnėms šeimoms leista įskurti atskiruose nameliuose. Chalsane daugelis tremtinių įsigijo gyvulių, susikasė daržus. Apie 1950 m. gyvenvietė gerokai išaugo. Čia jau veikė pirtis, kepykla, klubas, pradinė mokykla, ambulatorija, dideli sunkvežimių ir traktorių garažai. Gyvenvietėje nebuvo šulinio, todėl vandenį tremtiniai semdavosi iš užtvenkto Chalsankos upelio. Tvenkinio vanduo buvo nešvarus ir užterštas – greta gyvenvietės buvusioje fermoje dirbę buriatai į jį dažnai primesdavo nudvėsusių gyvulių.

            Tremtiniai Chalsane daugiausia dirbo miškuose. Apie 1951–1953 m. medžius pradėta pjauti elektriniais pjūklais, medieną gabenti traktoriais. Kirtavietės buvo už 2–5 km nuo Chalsano. Vėliau, kai šie miško plotai buvo iškirsti, į kirtavietes tremtinius veždavo sunkvežimiais, miškavežiais. Miškuose aplink Chalsaną dažnai kildavo gaisrų. Jų gesinti būdavo siunčiami visi gyvenvietės tremtiniai. Tai buvo vienas pavojingiausių ir labiausiai fiziškai alinančių darbų. 1951 m. žiemą gaisras kilo viename Chalsano traktorių garažų. Jo metu nukentėjo vienas lietuvis, sudegė 8 traktoriai. Po šio nelaimingo įvykio buvo tardoma dauguma Chalsane dirbusių tremtinių, kai kuriuos, grasinant areštu ir įkalinimu, bandyta verbuoti MVD-MGB informatoriais, tačiau neišaiškinus kaltininko, nuteistųjų nebuvo.

            Chalsane mirė daugiau nei 10 tremtinių. Gyvenvietėje kapinių nebuvo, todėl mirusieji palaidoti didelėse Čelano kapinėse.

            Apgyvendinti lietuvius Chalsane buvo numatyta laikinai. Jau 1951 m. iškirtus aplinkinius miškus, tremtinius pradėta perkelti į kitas gyvenvietes. 10 tremtinių šeimų buvo perkelta į naujai įkurtą Didžiojo (Bratskij) Kulio gyvenvietę. Vėliau, 1953–1955 m., pavienės tremtinių šeimos išvežtos į Verchnije Talcus, Onochojų ir Chara Kutulą. 1961 m. iš Chalsano išvyko paskutiniai tremtiniai ir ištuštėjusi gyvenvietė buvo panaikinta.