LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTIES IR KALINIMO VIETOS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Bolšoj Kulis (Bratskij Kulis)

Rajonas: Zaigrajevo

Kraštas/respublika: Buriat Mongolijos ASSR (dabar Buriatijos respublika )

Valstybė: RSFSR

                 Bolšoj Kulis (rus. Большой Куль) – 1951 m. įkurta laikina miško darbininkų gyvenvietė Zaigrajevo rajone, apie 40 km į pietvakarius nuo Verchnije Talcų. Gyvenvietę statė Čelane ir Chalsane gyvenę tremtiniai.

                  1951–1952 m. iš Čelano, Chalsano ir Baruno į Bolšoj Kulį perkeltos apie 35 lietuvių šeimos (apie 150 žmonių).  Kiek vėliau į gyvenvietę atvežta tremtinių iš Ukrainos, apie 1953–1954 m. atsikėlė nemažai miško darbų sutartis sudariusių vietinių rusų, daugiausia buvusių kriminalinių kalinių. Kadangi gyvenvieteje gyveno ir dirbo įvairių tautybiu žmonių, ilgainiui Bolšoj Kulis vietos gyventojų pradėtas vadinti Bratskij (liet. broliškas) Kuliu.

                   Dauguma tremtinių Bolšoj  (Bratskij) Kulyje buvo apgyvendinti iš naujo surinktuose iš Čelano atvežtuose barakuose. Gausesnės šeimos iš medienos atliekų pasistatė nuosavus namelius. Greta savo būstų tremtiniai pasisodino daržus, įsirengė nedidelius tvartus ar žemines vištoms, kiaulėms, o kartais ir karvėms, laikyti. Vandenį tremtiniai semdavosi iš greta tekėjusio šaltinio. Žiemą į gyvenvietę rogutėmis atveždavo ledo luitų. Iki 1952 m. Bolšoj (Bratskij) Kulyje tremtiniai pastatė lentpjūvę, traktorių garažus, medicinos punktą ir keletą administracijos pastatų. Vėliau gyvenvietėje buvo įkurta ir nedidelė pradinė rusų mokykla. Vyresni tremtinių vaikai mokslus tęsdavo Verchnije Talcų vidurinėje mokykloje. Mokslo metų metu jie dažniausiai apsistodavo vietinių kaimo gyventojų būstuose, o pas tėvus, savaitei apsirūpinti maistu ir drabužiais, sugrįždavo tik savaitgaliais.

                Greta Bolšoj (Bratskij) Kulio esančiose miško kirtavietėse daugelis tremtinių kirto medžius, rinko sakus, genėjo, degino šakas. Kiti buvo siunčiami giliau į taigą. Išvežti į atokias miško kirtavietes tremtiniai dažniausiai gyvendavo iš pušų šakų suręstose palapinėse arba laikinuose kilnojamuose barakuose. Miško darbai Bolšoj (Bratskij) Kulyje jau buvo mechanizuoti. Dalis vyrų tremtinių dirbo traktorininkais ir mechanikais. Kiekvieną pavasarį ir vasarą, dažniausiai per neapmokamas sekmadienines talkas (vadinamuosius „voskresnikus“), tremtiniai būdavo siunčiami plukdyti medienos Udos upe.

                 1952–1953 m. kelios šeimos iš Bolšoj (Bratskij) Kulio buvo perkeltos į Baruną, nes šioje gyvenvietėje trūko traktorininkų ir kitų su nauja technika gebančių dirbti žmonių. Apie 1954 m. iškirtus miškus aplink Bolšoj (Bratskij) Kulį, čia stovėję barakai ir kiti gyvenamieji namai buvo nugriauti ir perkelti į nedidelę Šanatsko gyvenvietę.