LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Moigatas

Rajonas: Chorinsko

Kraštas/respublika: Buriat Mongolijos ASSR (dabar Buriatijos respublika )

Valstybė: RSFSR

             Moigatas (rus. Мойгат) – 1950 m. įkurta laikina miško darbininkų gyvenvietė Chorinsko rajone, 15 km į pietryčius nuo Chandagajaus. Moigatą 1949–1950 m. statė į 17-ąją kirtavietę ir aplinkines Chandagajaus MMRP gyvenvietes ištremti lietuviai.

            1950 m. panaikinus 17-ąją kirtavietę į Moigatą perkelta apie 70 lietuvių šeimų (apie 280 žmonių). Taip pat gyvenvietėje įsikūrė keletas rusų ir buriatų šeimų – daugiausia administracijos darbuotojai, brigadininkai ir pardavėjos. Kiekvieną žiemą Moigate laikinai apsistodavo ir medieną kolūkių reikmėms kirsdavo aplinkinių kaimų gyventojai. 6-ojo dešimtmečio viduryje į gyvenvietę atvyko nemažai miško darbams sutartis sudariusių darbininkų (daugiausia buvusių kriminalinių kalinių) iš kitų regionų.

        Dauguma lietuvių Moigate apgyvendinta pačių tremtinių statytuose barakuose ir 4 kambarių rąstiniuose nameliuose. Gyvenimo sąlygos čia buvo kiek geresnės nei ankštuose ir purvinuose barakuose 17-ojoje kirtavietėje. Gyvenvietėje buvo sukurta visa miško pramonei plėtoti reikalinga infrastruktūra. 6-ojo dešimtmečio pradžioje Moigate pradėjo veikti pradinė rusų mokykla. Vyresnių klasių mokiniai lankė septynmetę mokyklą Chandagajuje.

            Visi tremtiniai Moigate dirbo miško darbus: kirto medžius, rinko sakus, transportavo medieną iš kirtaviečių į sandėlius. Kiekvieną vasarą dalį tremtinių išveždavo plukdyti medienos Udos upe. 6-ojo dešimtmečio pradžioje pradėta mechanizuoti miško pramonę: senus darbo įrankius pakeitė elektriniai pjūklai, atsirado daugiau sunkvežimių, miškavežių. Nepaisant to, miško darbuose įvykdavo daug nelaimingų atsitikimų.

            Moigate veikė ypač daug MVD-MGB informatorių. 6-ojo dešimtmečio pradžioje reformavus agentūrinio tinklo administravimą, už „antisovietinę propagandą“ gyvenvietėje buvo suimta apie 10 žmonių.   Apie 1954 m.  tremtinių suvaržymai Moigate atslūgo. Pradėjo veikti lietuvių saviveiklos kolektyvas. Saviveiklininkai siūdavosi tautinius drabužius vaidinimams, gavę Chandagajaus komendatūros leidimą, vykdavo koncertuoti į daugumą lietuvių tremtinių gyventų Chorinsko ir gretimo Zaigrajevo rajonų gyvenviečių.

            Moigate mirė 20 lietuvių. Dauguma jų palaidota netoli gyvenvietės įkurtose tremtinių kapinaitėse, kiti – bendrose Chandagajaus kapinėse.

            1953–1955 m. apie 10 šeimų iš Moigato perkeltos į MMRP centrą Chandagajų, dar apie 10 šeimų – į nedidelę Zun Chasurtos gyvenvietę. Kelioms šeimoms 6-ojo dešimtmečio viduryje pavyko persikelti į Ulan Udę. Dauguma tremtinių Moigate gyveno iki 1956–1958 m., kol jiems buvo leista grįžti į Lietuvą. Tremtiniams išvykus, miško darbai Moigate nebebuvo tęsiami. Ilgainiui gyvenvietė ištuštėjo ir buvo panaikinta. 2000 m. vietovė, kur kadaise buvo įsikūrusi didelė tremtinių gyvenvietė, buvo vėl užaugusi mišku, nuniokota taigoje kilusių gaisrų.