LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTIES IR KALINIMO VIETOS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Turgenevas

Rajonas: Bičiuros

Kraštas/respublika: Buriat Mongolijos ASSR (dabar Buriatijos respublika )

Valstybė: RSFSR

             Turgenevas (rus. Тургенево) – buvusi miško darbininkų gyvenvietė Bičiuros rajone, apie 70 km į šiaurės rytus nuo rajono centro Bičiuros kaimo, 165 km į pietryčius nuo Ulan Udės ir apie 17 km į šiaurės vakarus nuo tuo pat metu įkurto Potanino kaimo. 1958 m. Turgenevą įkūrė iš Erijos MMRP perkelti miško darbininkai. Turgenevo gyvenvietė pavadinta žymaus XIX a. rusų rašytojo ir dramaturgo Ivano Turgenevo vardu. Turgenevas priklausė Chiloko MPŪ.

            1958–1960 m. iš naikinamų Erijos MMRP miško darbininkų gyvenviečių, daugiausia iš Dalniaja Erijos, į Turgenevą buvo perkelta arba savo noru tikėdamiesi geresnio uždarbio persikėlė daug rusų, buriatų ir kitų tautybių darbininkų. Tarp jų buvo ir 3 lietuvių tremtinių šeimos (apie 12 žmonių). Iš pradžių visi darbininkai buvo apgyvendinti laikinuose iš kitų gyvenviečių atvežtuose ir iš naujo pastatytuose barakuose arba palapinėse. Iki 1961 m. Turegeneve buvo pastatyta apie 20 gyvenamųjų namų, pradinė mokykla, medicinos punktas, klubas, pirtis, lentpjūvė. 1962 m. gyvenvietėje pradėjo veikti įrengta elektros stotelė. Elektros tiekimas čia vis dar buvo ribojamas, trumpam įjungiamas tik ryte, iki kol išauš, ir vakare, sutemus. Jauniausi vaikai lankė rusų pradinę Turgenevo mokyklą, vyresni tęsdavo mokslus Potanino kaime veikusioje vidurinėje mokykloje. Turgenevo vaikai Potanine mokslo metų metu apsigyvendavo nedideliame moksleivių bendrabutyje ir namo pas tėvus kartu su medieną transportuojančiais sunkvežimiais grįždavo tik savaitgaliais. Žiemą, kai keliai tarp gyvenviečių būdavo užpustyti, į už 17 km esančią vidurinę mokyklą ir atgal namo kiekvieną savaitgalį vaikai vykdavo pėsčiomis.

                   Lietuviai, perkelti į Turgenevą, kartu su kitais darbininkais gyvenvietės apylinkėse kirto miškus, dirbo lentpjūvėje. Didžioji dalis Turgeneve iškirstos medienos buvo gabenama į Ulan Udės baldų kombinatą ir kitas įmones.

                7-ajame dešimtmetyje Turgeneve mirė Jonas ir Michalina Pipikai. Kapinių čia nebuvo, todėl mirusieji palaidoti gretimame Potanino kaime.

                Apie 1964 m. visi Turgeneve gyvenę lietuviai jau buvo paleisti iš tremties. Iki 1968 m. dauguma jų išvyko į Lietuvą. 1974–1976 m. aplinkiniai miškai buvo iškirsti ir Turgenevo darbininkų gyvenvietė panaikinta.