Troickojė

Rajonas: Troickojės

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Troickojė(rus. Троицкое) – kaimas, Troickojės rajono centras, apie 95 km į pietvakarius nuo Barnaulo. Gyvenvietė įkurta 1914 m. prie anksčiau čia veikusios Didžiosios Rečkos geležinkelio stoties.

1941 m. vasarą į Troickojės apylinkes buvo atvežta keletas šimtų tremtinių. Apie 20 buvo palikti kaime, dauguma – išskirstyti į netoliese veikusius ūkius ar nedideles darbininkų gyvenvietes (daugiausia į Kirpičikus ir kt.). 1941 m. pabaigoje dalis tremtinių perkelti į Troickoję, kiti kasdien vykdavo iš savo gyvenviečių į kaimą dirbti, kadangi čia pradėjo veikti stambi siuvykla, siuvusi karines uniformas, avalynę. Tuo metu Troickojė išaugo į didelį kaimą – gyveno apie 6 tūkst. žmonių, veikė vidurinė mokykla, kelios maisto ir nedidelė universalinė parduotuvė, turgus, milicijos ir rajono NKVD skyriai. 1942 m. dauguma Troickojės tremtinių buvo išvežti į Jakutiją. Daugelis atsidūrė Buluno rajone, Tit Arų ir Trofimovsko gyvenvietėse.

Pokario metais į Troickoję pradėjo keltis tremtinių šeimos iš Kirpičikų ir kitų aplinkinių gyvenviečių. Tuo metu tremtiniai kaime turėjo jau daugiau galimybių laisvu nuo darbo metu ūkininkauti ar ieškoti kitų atsitiktinių darbų, padėjusių išgyventi. Vida Tonkūnaitė-Ramanauskienė apie tipišką tremtinių buitį kaime prisiminė: „Mamos uždirbamų pinigų pragyvenimui neužtekdavo. Reikėjo labai riboti savo poreikius ir dar sumaniai ūkininkauti. Pinigų reikėjo vailokams žiemos metui įsigyti, kerzaviems batams, be kurių pavasarį neįmanoma buvo apsieiti. <...> Pinigų reikėjo žibalui,kurui, vadovėliams ir panašiai. Vadovėlius pirkdavome turguje, jau naudotus, pageltusiais lapais. Niekada nepirkome skaldytų malkų, nes tai per brangu. <...> Papildomai kurui ruošdavome kiziakus. Kiziakai – tai suformuoti ir išdžiovinti saulėje briketai iš karvių mėšlo ir šiaudų. Sumaišydavome šiuos komponentus, mindydami basomis kojomis. Darže augindavome bulves, morkas, raudonus burokus ir cukrinius runkelius, agurkus, pomidorus, noliūgus, saulėgrąžas ir net machorką. Machorka – tai bulvinių šeimos vienametis augalas, iš kurio gaminamas žemiausios rūšies rūkomasis tabakas. Tabaką mama nusiųsdavo tėveliui į lagerį. Ten tabakas buvo neįkainojama vertybė. Tabaką buvo galima iškeisti net į maistą ar švaraus popieriaus lapelį laiškams. Nepritekliuje gyvenant, nelabai kuo galėjome tėvelį paremti.“

6-ojo dešimtmečio pradžioje iš lagerių atvyko buvusių politinių kalinių. Tarp jų – po 13 metų sovietų lageriuose ir kalėjimuose paleistas buvęs Lietuvos žemės ūkio akademijos Dotnuvoje rektorius, 1934–1939 m. švietimo ministras Juozas Tonkūnas. Taip pat čia atvežta tremtinių, 1946–1948 m. bėgusių iš tremties vietų.

            1955–1959 m. dauguma Troickojėje vis dar gyvenusių tremtinių (dalis buvo pabėgę dar 1946–1947 m.) sugrįžo į Lietuvą. Troickojės kaimas išliko. Nuo 1991 m. – miesto tipo gyvenvietė.

Kapinės. Žinoma apie vieną mirusią tremtinę. Apie kapines duomenų nėra.