LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Kirovskis

Rajonas: Smolenskojės

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Kirovskis (rus. Кировский) – kaimas Smolenskojės rajone, už 5 km į vakarus nuo rajono centro. Kirovskis buvo 1930 m. įkurto stambaus „Altajaus“ tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Tarybiniam ūkiui priklausė ir kelios smulkesnės gyvenvietės, išsidėsčiusios kaimo apylinkėse palei į Obę įtekančias Pesčianajos ir Anujaus upes.

Tarpukariu „Altajaus“ tarybinis ūkis buvo vienas pajėgiausių rajone. Pasak buvusios tremtinės Danutės Klumbytės, žmonės čia buvo geriau aprūpinami maistu, gyvenamu būstu. Veikė net elektros stotelė. 1941-1943 m.  lietuviams ir kitiems tremtiniams dirbti tarybinio ūkio fermose nebuvo leidžiama. Tik karo metu  sumažėjus darbininkų skaičiui ir pasikeitus ūkio administracijai čia pradėta perkelti pavienes tremtinių šeimas. 1943–1945  m. atvežta tremtinių iš Katunskojės kaimo ir šalio jo buvusio žvyro karjero. 1949–1952 m. į Kirovskį atvežta nemažai suimtų iš Altajaus krašto pabėgusių lietuvių. D. Klumbytė savo atsiminimuose rašė: „Tarybinis ūkis „Altajskij“ buvo savotiška sugrąžintų į tremtį žmonių starto aikštelė. Nors pačiame Smolenske [B.N. – Smolenskojėje] irgi gyveno lietuvių, bet jie nebuvo taip susitelkę, todėl komandantai, kuruojantys tremtinius, priėmę etapu iš Lietuvos sugrąžintus pabėgelius atveždavo juos į Kirovskio gyvenvietę. Ypač paauglius, nes jų motinos buvo už pabėgimus uždarytos lageriuose. Čia nors trumpam priglausdavo atvežtuosius S. Matulionienė, O. Klumbienė, Ivaškevičių šeima. Taip užsimezgė draugystės ryšiai, išlikę visam gyvenimui. Apskritai, lietuviai čia bendraudavo daugiau negu kalnuose. Mat šioje gyvenvietėje lietuviai telkėsi daugiausia jau po karo, kai buvo truputį palengvėjusios sąlygos, kai išaugo jaunimas. Sutelkdavo visus ir pabuvusių Lietuvoje pasakojimų klausimas, atsivežtų knygų skaitymas, naujų lietuviškų dainų mokymasis. Retkarčiais čia apsilankydavo ir lietuviai kareiviai, kurie tarnavo Bijske.“ 6-ojo dešimtmečio pradžioje Kirovskyje galėjo gyventi apie 30-40 lietuvių.

1956–1958 m. daugumai Kirovskio tremtinių buvo leista sugrįžti į Lietuvą.

Šiuo metu čia gyvenama.  

Kapinės. Žinoma apie vieną mirusią tremtinę. Laidota bendrose kaimo kapinėse. Daugiau jokių duomenų nėra.