LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Povalicha

Rajonas: Barnaulo (d. Pervomaiskojės)

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Povalicha(rus. Повалиха) – kaimas Barnaulo (d. Pervomaiskojės) rajone, apie 17 km į šiaurę nuo Barnaulo.

1944–1946 m. į Povalichą ir netoliese, kitoje geležinkelio pusėje, buvusį Kazačio kaimą perkelta beveik visi tremtiniai, gyvenę 82-o kvartalo, Šipicino ir Rečkunovo gyvenvietėse (Talmenkos rajone). Iš vis Povalichoje atsidūrė apie 40 lietuvių.

Povalicha buvo nemaža gyvenvietė – vienas seniausių Altajaus krašto kaimų, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dar XVIII a. pradžioje. Su Barnaulu Povalichą jungė geležinkelio linija. Gyvenvietėje barakų nebuvo, todėl dauguma tremtinių buvo išskirstyti į skirtingas kaimo dalis ir apgyvendinti kartu su vietiniais rusai, jų būstuose. Tremtiniai Povalichoje kartu su Kazačio tremtiniais dirbo pabėgių fabrike.  Čia dirbdavo ir vaikai, paaugliai.

1946–1947 m. dauguma tremtinių iš Povalichos sugrįžo į Lietuvą. Apie 30 asmenų pabėgo, o 12 vaikų buvo parvežti Švietimo ministerijos mokyklų inspektoriaus Juozo Zakarausko ir Vilniaus 5-ųjų vaikų namų auklėtojos Antaninos Kuznecovos ekspedicijos metu. Dauguma pabėgusių iš Povalichos tremtinių išsislapstė ir nebuvo grąžinti atgal į tremties vietas. 1950–1953 m. atgal į Povalichą buvo sugrąžtinti tik buvęs Kauno kriminalinės policijos (vėliau Valstybės saugumo departamento) pareigūnas Vincas Čeponis, Panevėžio pašto tarnautoja Ona Kruklytė-Gudonienė ir Alytaus mokytojų Vaclovo ir Elžbietos Bartlingų šeima (kartu su vaikais: Ramute, Elžbieta, Marija Ona ir Jonu).

Povalichoje šiuo metu gyvenama.