Gorno Altaiskas

Autonominė sritis: Gorno-Altajskaja aut. sr. (d.Altajaus Respublika)

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Gorno Altaiskas (rus. Горно-Алтайск) – šiandieninės Altajaus Respublikos (nuo 1990 m.) sostinė. Įkurtas 1830 m. stačiatikių misionierių iš vakarinių Rusijos imperijos gubernijų. Iki XIX a. pradžios gyvenvietė vadinta Ulala. 1922 m. Ulala tapo naujai įkurtos Oirotų autonominės srities (Altajaus krašto sudėtyje) administraciniu centru. 1928 m. gyvenvietei suteiktas miesto statusas. 1932 m. jos pavadinimas pakeistas į Oirot Turą (rus. Ойрот-Тура). 1948 m. srities pavadinimas pakeistas – Gorno Altaisko autonominę sritį, miesto – Gorno Altaiską.

1944–1948 m. į Gorno Altaiską buvo leista persikelti keletui šeimų iš Kutašo, Ust Kano ir kitų gyvenviečių. Gorno Altaiske galėjo būti ir 1941 m. liepą čia atvežtų tremtinių, tačiau apie tie nėra tikslesnių duomenų. Iš viso 5-ojo dešimtmečio pabaigoje mieste galėjo gyventi apie 40-50 tremtinių iš Lietuvos. Tuo metu Gorno Altaiskas buvo didžiausias regiono miestas. Čia gyveno apie 25 tūkst. žmonių. Kai kurie tremtiniai mieste nuomojosi būstus pas vietinius žmones, kiti gyveno darbininkų barakuose. Gorno Altaiske lietuviai dirbo įvairiose miesto įmonėse. Daug moterų dirbo veltinių fabrike arba miesto siuvyklose.

Iki 1958 m. dauguma lietuvių iš Gorno Altaisko sugrįžo į Lietuvą.

Gorno Altaisko kapinės.Tikslus tremtinių skaičius, mirusių ir palaidotų Gorno Altaisko mieste, nėra žinomas. LGGRTC duomenimis čia galėjo būti palaidoti 4 tremtiniai.

1990 m. Gorno Altaiske lankėsi Vilniaus tremtinių ir politinių kalinių bendrijos organizuota ekspedicija, vadovaujama Vytauto Tarasonio. Ekspedicijos metu ant kalvos greta gyvenvietės buvusiose senosiose miesto kapinėse, šalia paminklo 4–5 dešimtmečių represijų aukoms pastatytas kryžius visų Altajaus krašto tremtinių atminimui.

2012 m. į Gorno Altaisko miestą ir jo apylinkes vyko bendrijos „Lemtis“ ekspedicija.