Kamenio 51-asis tarybinis ūkis

Rajonas: Kamenio

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

             Kamenio 51-as tarybinis ūkis (rus. Каменский совхоз Но. 51) buvo įkurtas apie 1930 m. dabartinių Plotinkovo ir Lugovojės kaimų apylinkėse, teritorijoje apie 30-40 km į pietus nuo Kamenio prie Obės, Kamenio rajone.

            1941 m. liepą į 51-o tarybinio ūkio 3-ios fermos gyvenvietę (kitokio pavadinimo ji neturėjo) atvežta apie 20 tremtinių iš Lietuvos daugiausiai - iš Kauno miesto ir Babtų miestelio. Tarp jų - buvusio Lietuvos Respublikos finanstų ministro generolo Jono Sutkaus šeima: žmona Jadvyga Sutkienė, sūnus Jonas ir dukra Aldona.

3-oji ferma buvo nedidelė gyvenvietė, nutolusi apie 15 km nuo tarybinio ūkio centro (dabar – Lugovojės kaimo). Šalia dirbamų laukų čia buvo pastatyti keli lentiniai namai, žeminės ir vienas iš molio drėbtas barakas, kuriame apgyvendinti visi tremtiniai. Gyvenvietėje nebuvo mokyklos, medicinos punkto ar parduotuvės, tik nedidelė iš lentų sukalta būdelė, kurioje pagal korteles dalindavo duoną. Maisto produktų fermoje nuolat trūkdavo. Dauguma žmonių čia maitinosi įvairiomis atliekomis. 3-oje fermoje tremtiniai dirbo įvairius lauko darbus. Dirbti buvo priversta ir vyresni vaikai, nes tarybiniam ūkiui karo metais nuolat trūko darbo jėgos.

1943 m. lapkritį tremtyje 3-ioje fermoje suimta ir aštuoneriems metams kalėjimo nuteista Aleksandra Urbonavičienė. 1942 m. dvi tremtinių šeimos iš 3-ios fermos gyvenvietės buvo išvežtos į Jakutiją, tremties vietas Ust Janos rajone. Apie 1944 m. 51-as tarybinis ūkis buvo reorganizuotas. 3-oji ferma tapo netoliese veikusio karinės aviacijos dalinio pagalbiniu ūkiu. Tuo metu gyvenimo sąlygos gyvenvietėje kiek pagerėjo, bet netrukus tremtinius pradėjo perkelinėti į kitas tremties vietas. Dalis jų atsidūrė Barnaule, dauguma – Kamenyje prie Obės. 1948 m. pagalbinis ūkis su darbininkais perkeltas į Novosibirsko sritį. Kartu perkelta ir čia vis dar gyvenusi Sutkų šeima. Nedidelė 3-ios fermos gyvenvietė ištuštėjo ir išnyko.