LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Čaryšskoje

Rajonas: Ust Kalmankos

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

             Čaryšskoje (rus. Чарышское) –gyvenvietė Ust Kalmankos rajone, už 5 km, kitoje Čaryšo upės pusėje, nuo rajono centro – Ust Kalmankos.

            Antrojo pasaulinio karo metu Čaryšskojėje gyveno daug tremtinių lenkų šeimų. Dauguma jų buvo amnestuoti dar 1941 m. rudenį, tačiau dėl karo veiksmų neišvyko iš buvusios tremties vietos. Apie 1944 m. į gyvenvietę iš Čekanichos kaimo (Ust Pristanės r.) slapta persikėlė Šukių šeima (Petrilaitė Marija Šukienė su vaikais Algirdu ir Danute). Kiek anksčiau čia buvo atvežta ir medicinos punkte įdarbinta tremtinė Otilija Kenstavičienė. Vėliau ji buvo suimta (pasak A. Šukio – už antitarybines kalbas) ir įkalinta. Tolimesnis jos likimas nežinomas. Genovaitė Zabielskaitė-Chmieliauskienė, tuo metu buvusi tremtyje Čekanichoje, vėliau prisiminė: „Jau po karo, kartą plaukiant valtimi Obe, viena rusė manęs paklausė, ar aš pažinojau Otiliją Kenstavičienę. Paaiškėjo, kad ji buvo kartu lageryje. Otilija buvo labai jauna, aukšta, graži moteris, turėjo gražias ilgas kasas ir buvo labai tvirta. Kai naktimis ją šaukdavo į tardymus, jei ji tuo metu melsdavosi, tai neidavo. Tada ją už kasų vilkdavo koridoriais ir mušadvo, spardydavo. Ta rusė sakė, kad apie Otiliją lageryje sklido legendos, kad rusės moterys verkdavo ją matydamos, nes žinojo, kad tardytojai už nepaklusnumą ją vistiek nužudys. Koks tai buvo lageris, aš neprisimenu. Tikriausia ją ten ir nužudė.

Ankstyvą 1946 m. rudenį Šukiai pabėgo iš tremties. 1949 m. Lietuvoje buvo suimti ir grąžinti atgal į tremtį Čaryšskojėje. 1951–1952 m. čia atvežti ir 1947 m. iš tremties pabėgę Mykolas ir Emilija Vaškai su vaikais Algirdu ir Lilijana. Pasak L. Vaškaitės-Monkevičienės, tuo metu kaimelyje be dviejų lietuvių šeimų gyveno ir keletas tremtinių armėnų. Visi tremtiniai čia gyveno bendrame barake su vietiniais tarybinio ūkio darbininkais.

6-ojo dešimtmečio pradžioje  Algirdui Šukiui pavyko gauti leidimą įstoti į Barnaulo pedagoginį institutą. Jį baigęs A. Šukys buvo išsiųstas dirbti mokytoju Ust Kalmankoje. 1958 m. Šukiai persikėlė į Barnaulą. Čia 1960 m. A. Šukys pradėjo dirbti Altajaus politechnikos institute. Organizavo antrojo visame Sibire skaičiavimo centro steigimą.  1972 m. Petrilaitė Marija Šukienė mirė ir buvo palaidota Barnaule, jos druka Danutė liko gyventi Altajuje, A. Šukys į Lietuvą sugrįžo tik 1983 m. ir netrukus pradėjo dirbti Vilniaus Universitete.