LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTIES IR KALINIMO VIETOS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Dvidešimt penktasis (25) kilometras

Rajonas: Zaigrajevo

Kraštas/respublika: Buriat Mongolijos ASSR (dabar Buriatijos respublika )

Valstybė: RSFSR

             25-asis kilometras – laikina miško darbininkų gyvenvietė, Zaigrajevo rajone, apie 3 km į šiaurę nuo Senosios Brianės kaimo, įkurta 1955 m. tiesiant vakarinę Čelutajaus geležinkelio liniją. Gyvenvietėje veikė lentpjūvė, medienos sandėliai, taip pat pradinė rusų mokykla, medicinos punktas ir nedidelė parduotuvė.

            1955–1956 m. į 25-ąjį kilometrą buvo perkelta lietuvių ir ukrainiečių tremtinių šeimų iš 32-ojo kilometro, Kunduliuno ir Ilkos kaimo. Vėliau Čelutajaus MPŪ administracija tiek tremtinius, tiek vietinius darbininkus skatino keltis savanoriškai, žadėdama geresnius atlyginimus bei gyvenimo sąlygas. Taip į gyvenvietę persikėlė keletas jaunų, tremtyje šeimas sukūrusių lietuvių. Iš viso 25-ajame kilometre gyveno apie 10 lietuvių šeimų (apie 40 žmonių). Taip pat į gyvenvietę persikėlė į Buriatiją ištremtų ir čia likusių gyventi buvusių RA kareivių ir „vlasovininkų“ (rusų, ukrainiečių, totorių, gruzinų ir t.t.) ir su MPŪ sutartis miško darbams sudariusių buvusių kriminalinių kalinių.

25-ajame kilometro darbininkai taigoje kirsdavo medžius, genėdavo, degindavo šakas, pjovė medieną, ją sandėliavo, krovė į vagonus arba rietuves. Ukrainiečiai tremtiniai ir vietiniai rusai daugiausia dirbo lentpjūvėje. Dauguma lietuvių dirbo prie geležinkelio linijos įrengtuose žemutiniuose medienos sandėliuose. Čia jie rūšiuodavo rąstus, lentas, skirtingų tipų pabėgius. Darbas sandėliuose buvo geriau apmokamas, bet ypač sunkus, todėl daugelis vietinių ten dirbti atsisakydavo. Darbai vykdavo keliomis pamainomis, dažnai tremtinius versdavo dirbti naktimis. Nors 25-ajame kilometre didžioji dalis miško pramonės darbų jau buvo mechanizuoti (buvo naudojami elektriniai pjūklai, kilnojamos elektros stotelės), medieną į aukštas, 6-8 m siekusias, rietuves ir vagonus krauti vis dar reikėjo rankomis. Dėl prastų darbo sąlygų ir darbininkų fizinio išsekimo tiek vietos darbininkų, tiek tremtinių mirtimi pasbaigę nelaimingi atsitikimai sandėliuose buvo dažni.

1976 m. 25-ojo kilometro apylinkėse medienos gavyba sustojo, gyvenvietė buvo panaikinta, o likę gyventojai perkelti į Šaburą.