LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Krasnyj Jaras

Rajonas: Zaigrajevo

Kraštas/respublika: Buriat Mongolijos ASSR (dabar Buriatijos respublika )

Valstybė: RSFSR

 Krasnyj Jaras (rus. Красный Яр) – XX a. 5-ajame dešimtmetyje įkurta gyvenvietė Zaigrajevo rajone, kairiajame Kurbos upės krante, 13 km į šiaurės rytus nuo artimiausio kaimo ir apylinkės administracinio centro Unegetėjaus. Krasnyj Jaras priklausė Kurbos MPŪ. Gyvenvietės apylinkėse iškirsta mediena buvo plukdoma Kurbos ir Udos upėmis iki Onochojaus miesto.

            1958 m. į Krasnyj Jarą iš Naujojo Baruno perkeltas dimisijos pulkininkas partizanas Jonas Čeponis su žmona Prane Kubiliūte-Čeponiene. Šiek tiek vėliau į Krasnyj Jarą perkelta dar keli lietuviai, užverbuoti MVD-MGB sekti J. Čeponį. Tuo metu čia gyveno apie 300 žmonių, daugiausia sentikių rusų, totorių, buriatų, tremtinių iš Moldavijos ir Ukrainos. Gyvenvietėje veikė pradinė mokykla, medicinos punktas, parduotuvė, taip pat buvo pastatyti dideli traktorių ir kitų miško darbuose naudojamų mašinų garažai. J. Čeponis Krasnyj Jare dirbo šaltkalviu, mechaniku. 1960–1964 m., gavęs Kurbos MPŪ direktoriaus leidimą, mokėsi Ulan Udės miško pramonės technikume. Grįžęs į Krasnyj Jarą, buvo paskirtas vyriausiuoju mechaniku.

            1968 m. Čeponiams leista grįžti į Lietuvą. 1990 m. J. Čeponis suorganizavo ekspediciją į Buriatiją, kurios tikslas buvo persivežti artimųjų palaikus. Ekspedicijos metu aplankyta dauguma lietuvių  tremties vietų ir kapinių Zaigrajevo, Chorinsko rajonuose. Krasnyj Jaro gyvenvietė tuo metu buvo ištuštėjusi ir apleista. Čia gyveno vos kelios šeimos, dauguma darbininkų buvo persikėlę į MPŪ centrą – Tegdos kaimą. 2010 m. Rusijos Federacijos gyventojų surašymo duomenimis Krasnyj Jare gyveno  30 žmonių.