LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Eche Gorchonas

Rajonas: Zaigrajevo

Kraštas/respublika: Buriat Mongolijos ASSR (dabar Buriatijos respublika )

Valstybė: RSFSR

        Eche Gorchonas (rus. Ехэ-Горхон) – 1947 m. įkurta nedidelė miško darbininkų gyvenvietė Zaigrajevo rajone, 58 km į šiaurės rytus nuo Novoiljinsko ir 8,5 km į rytus nuo Chara Kutulo, kairiajame Ilkos upės krante,Cagan Dabano kalnagūbrio priekalniuose.Apie 1951 m. greta gyvenvietės nutiesta Chandagatajaus siaurojo geležinkelio linija.

        1951–1952 m. į Eche Gorchoną perkelta apie 10 lietuvių šeimų (apie 40 žmonių) ir keletas moldavų tremtinių iš Chara Kutulo ir kitų aplinkinių Chandagatajaus MMRP gyvenviečių. Daugeliui tai buvo trečia ar net ketvirta tremties vieta. Eche Gorchone veikė nedidelė parduotuvė, vietos administracijos kontora, buvo pastatyta pora namelių ir vienas barakas darbininkams apgyvendinti.

       Dauguma Eche Gorchono tremtinių gyvenvietės apylinkėse kirto miškus, krovė medieną į vagonus, kiti remontavo ir prižiūrėjo siaurojo geležinkelio liniją arba dirbo statybose. Lietuviai tremtiniai nedidelėje gyvenvietėje pastatė ir įrengė pirtį, keletą naujų gyvenamųjų namų ir pirmąją apylinkėse pradinę mokyklą.

       Eche Gorchone mirę tremtiniai buvo laidojami mažose bendrose gyvenvietės kapinaitėse. Iš viso čia buvo palaidoti 6 lietuviai.

        1958–1960 m. iš Eche Gorchono išvykus tremtiniams, gyvenvietė sunyko. 1976 m. Eche Gorchone lankėsi buvęs tremtiniai. Tuo metu čia gyveno vos pora rusų šeimų, miško darbai buvo sustoję, dauguma lietuvių statytų pastatų –apleisti ir nebenaudojami. 1978 m. ištuštėjusi Eche Gorchono gyvenvietė panaikinta.