LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Čelutajus (1-asis kilometras)

Rajonas: Zaigrajevo

Kraštas/respublika: Buriat Mongolijos ASSR (dabar Buriatijos respublika )

Valstybė: RSFSR

  Čelutajus (1-asis kilometras) (rus. Челутай (1 Км)) (toliau - Čelutajus (1 km) – nedidelė gyvenvietė įkurta prie Transsibiro geležinkelio stoties „Čelutajus“, Zaigrajevo rajone, už 13 km į pietryčius nuo Zaigrajevo miestelio. „Čelutajaus“ stotis, esanti 5712-ajame Transsibiro magistralės kilometre, pradėjo veikti 1937 m. Pradėjus tiesti medienos transportavimui skirtą rytinį Čelutajaus geležinkelį, stotis, kaip pirmoji naujai tiesiamo geležinkelio, ir šalia jos išaugusi nedidelė gyvenvietė, buvo pavadintos Čelutajus (1 km). Gyvenvietėje laikinai apgyvendinti  geležinkelio tiesėjai, vėliau – remontininkų ir kitų darbininkų brigados. Čia veikė kelios remonto dirbtuvės ir kitos geležinkelio valdybai pavaldžios įmonės.

1951 m. į Čelutajų (1-ąjį kilometrą) buvo perkeltos 6 tremtinių šeimos (apie 20–24 žmonės) iš Novostroikos. Tuo metu Čelutajus (1 km)  buvo nedidelė, skurdi ir apleista gyvenvietė – čia tebuvo pastatyta pora gyvenamųjų namų vietiniams ir laikinai atvežamiems darbininkams.

Visi tremtiniai į Čelutajų (1 km) buvo atvežti tiesti vakarinį Čelutajaus geležinkelį. Vyrai kaldavo bėgius, moterys juos sujungdavo varžtais, taip pat vežiodavo žvyrą ir lygindavo pylimus. Tiek vyrams, tiek moterims keliese susikibus tekdavo nešioti ir kloti sunkius, iki 80 kg svėrusius maumedžio pabėgius. Geležinkelio linijai tolstant nuo Čelutajaus (1 km) tremtinius, stovinčius atviruose kėbuluose, į darbą veždavo sunkvežimiais. Šalia tiesiamo geležinkelio kūrėsi naujos laikinos miško darbininkų gyvenvietės: 18-asis kilometras, 21-asis kilometras, 25-asis kilometras ir kitos. Jų statybose dalyvavo ir daugelis geležinkelio tiesėjų iš Čelutajaus (1 km).

Čelutajuje (1 km) mirė 4 lietuviai. Visi jie buvo palaidoti nedidelėse bendrose kapinaitėse greta gyvenvietės. Apie dabartinę kapinių būklę ir tikslias lietuvių palaidojimo vietas nėra žinoma.

Apie 1953 m., kai vakarinio Čelutajaus geležinkelio linija nutolo apie 20 km į pietvakarius nuo Čelutajaus (1 km), visi čia gyvenę tremtiniai buvo perkelti į greta geležinkelio įkurtas laikinas gyvenvietes (daugiausia į 18-ąjį ir 21-ąjį kilometrus arba Senosios Brianės kaimą). 

Čelutajaus (1 km) gyvenvietė išliko iki šiol, 2010 m. Rusijos Federacijos gyventojų surašymo duomenimis čia gyveno apie 450 gyventojų.