LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTIES IR KALINIMO VIETOS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Chara Kutulas

Rajonas: Zaigrajevo

Kraštas/respublika: Buriat Mongolijos ASSR (d. Buriatijos respublika )

Valstybė: RSFSR

  Chara Kutulas (rus. - Хара Кутул) – miško kirtėjų gyvenvietė Buriatijos ASSR, Zaigrajevo r., įsikūrusi Cagan Dabano kalnagūbrio priekalniuose, Ilkos upės (kairysis Udos upės intakas) kairiajame krante. Chara Kutulas priklausė Chandagatajaus miško pramonės ūkiui (MPŪ). Ši tremtinių miško kirtėjų gyvenvietė buvo ir viena iš siaurojo geležinkelio stočių, nuo Transsibiro magistralės Novoiljinsko stoties nutolusi maždaug 50 km į šiaurės rytus.

Chara Kutulo gyvenvietę 1949 m., pastatę taigoje barakus įkūrė patys lietuviai tremtiniai, 1948 m. atitremti į Aukštutinę Ara Kuorką, Chutorą, Tarbagatajų. Dauguma Chara Kutulo lietuvių tremtinių – ūkininkai, partizanų rėmėjai iš dabartinių Plungės, Telšių, Skuodo, Šiaulių r. apie 100 šeimų. (400–500 žmonių). 1949-1951 m. buvo atitremta apie 50 moldavų šeimų ir maždaug tiek pat uzbekų.

Pirmiausia Chara Kutulo tremtiniai dirbo geležinkelio tiesimo darbuose. Buvo tiesiama nauja

siaurojo geležinkelio atšaka tremtinių iškirstam miškui išvežti. Sulig iškirstu mišku vis toliau besitiesiantis siaurukas greitai tapo ne tik transporto priemone medienai vežti, bet ir važiuoti į vis tolimesnę darbo vietą (pėsčiomis tekdavo eiti apie 4–6 km). Miške tekdavo pjauti, genėti medžius, krauti juos į vagonus transportavimui. Chara Kutule pradžioje nebuvo nei medicinos punkto, nei tualeto, pirties, šulinio. Vėliau visa tai pastatė tie patys tremtiniai.

Kaip ir visada, pirmieji tremties metai Chara Kutule buvo ypač sunkūs. Prasidėjo ligos bei gausios mirtys, įtakotos šalčio, bado, nelaimingų atsitikimų, medicininės pagalbos stokos. Dažniausiai tremtinius pakirsdavo dizenterija.

Atsiminimuose rašoma apie pabėgimus iš Chara Kutulo: „Pabėgo į Lietuvą Stupelis iš Kauno. Pagavo Sverdlovske už Uralo ir už pabėgimą nuteisė 3 metams lagerio“.

Tik po Stalino mirties prasidėjo įvairesnis gyvenimas. Keletas tremtinių susibūrė į muzikantų grupę, grojusią šokiams. Buvo atvykęs į Buriatiją iš lagerio atitremtas kunigas Petras Jasas. Melsdavosi tremtiniai dažniausiai kapinėse.

Daugelio Chara Kutule palaidotų lietuvių palaikai buvo parvežti į Lietuvą dar iki 1991 m. Chara Kutulo kapinės yra šalia gyvenvietės, tiksliau, prie kelio Novoiljinskas – Kižinga. Šiose kapinėse tebėra apie 1955 m. tremtinio Liudo Buivydo pastatytas paminklinis akmuo su metaliniu kryžiumi ten gyvenusių tremtinių atminimui.

1992 m. Chara Kutulo kapinėse lankėsi A.Sadecko vadovaujama lietuvių ekspedicija, 2015 m. -  G.Aleknos. Gyvenvietė išliko iki šiol, pagal 2010 m. surašymo duomenis, čia vis dar gyvena apie 200 žmonių.