LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

60-asis kvartalas

Rajonas: Talmenkos

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 60-as kvartalas– miško kirtimo punktas Talmenkos rajone, Šipicino kaimo (esančio už 37 km į pietvakarius nuo rajono centro) apylinkėse.

Į Šipicino apylinkėse buvusias kirtavietes lietuviai atvežti 1941 m. spalio-lapkričio mėn. iš Barnaulo. Visą 1941 m. vasarą Barnaule tremtiniai gyveno aptvertame ir saugomame palapinių miestelyje. Vėliau buvo perkelti į įvairius nebaigtus statyti ar apleistus namus, rūsius, o prasidėjus šalčiams išvežti į Talmenkos rajoną. Pakeliui į 60-ąjį kvartalą tremtiniai nakvodavo mažuose, apleistuose miško kirtaviečių barakuose ar būdelėse, todėl daugelis savo atsiminimuose aprašę šią tremties vietą, ją įvardina skirtingais pavadinimais – 60-asis kvartalas, 63-asis kvartalas, 66-asis kvartalas, 101-asis kvartalas. Iš viso į 60-ąjį kvartalą pateko daugiau nei 100 tremtinių.

60-ajame kvartale, miško tankmėje stovėjo keli barakai. Kiekvienas jų viduje perskirtas į dvi dalis. Jokių kitų pastatų nebuvo. Tremtiniai į 60-ąjį kvartalą buvo gabenami miškais vėlyvą rudenį, jau pradėjus snigti, todėl daugelis sirgo peršalimo ligomis. Dėl prastų sanitarinių sąlygų tarp vaikų ir pagyvenusių žmonių plito infekcinės ligos. Prisimindama nuošalią ir skurdžią gyvenvietę, čia atsidūrusi tuomet vos devynerių metų Jūratė Lauciūtė-Urbonavičienė prisiminė: „Visos vietos arčiau krosnies [barake] jau buvo užimtos. Įsikūrėme kampe prie durų. Ant krosnies geležių išsikepėme sušalusių bulvių, bet jos atsidavė žibalu ar benzinu, buvo vos valgomos. Susirgo keletas vaikų, jų tarpe ir brolis. Jis labai karščiavo, buvo išbertas. Netoli mūsų gulto mirė 2 metukų Tamošiūnienės Arvydėlis [Arūnas Tamošiūnas, 1940–1941 12 05]. Jam buvo plaučių uždegimas. Toje pačioje eilėje prie mūsų mirė 8 metų Šarūnas [greičiausiai – Vygandas Rapšys, 1933–1941 12 12]. Jam buvo skarlatina. Kažkas sukalė karstelius. Žmonės meldėsi. Susirgau ir aš. Nežinau iš kur atvyko jaunutė felčerė. Mums ji pripažino tymus. Išsikapstėme. Daugiau niekada nekarščiavome, bet ant galvos viršugalviuose abiem išaugo didelės votys. Visą žiemą jos neužgijo, dar ir dabar tebėra randai.

1941 m. gruodžio viduryje, 60-ajame kvartale praleidę kiek daugiau nei mėnesį, visi tremtiniai buvo išgabenti į didesnę 82-o kvartalo gyvenvietę.

Kapinės. 60-ajame mirė 4 vaikai. Pasak Konstancijos Banionienės, visi jie palaidoti ant nedidelės kalvos netoli lietuvių gyventų barakų[1].

 



[1]Konstancija Banionienė „Svetimoj padangėj“, Vilnius: Agora, 1996, p. 58.