LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Didysis Kokujus

Rajonas: Talmenkos

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Didysis Kokujus (rus. Большой Кокуй) – išnykęs kaimelis Talmenkos rajone, ant Kokuiskojės ežero kranto apie 35 km į pietvakarius nuo rajono centro ir apie 40 km į šiaurės vakarus nuo Altajaus krašto sostinės Barnaulo.

1941 m. lapkritį iš Barnaulo į Didįjį Kokujų perkelta apie 50 Lietuvos tremtinių. Visi apgyvendinti dviejuose barakuose. Keletas šeimų, kurioms nebeužteko gyvenamo ploto, buvo priverstos ieškoti pastogės pas vietinius kaimo gyventojus. Didysis Kokujus buvo nedidelis kaimelis. Dauguma jo gyventojų dirbo miško pramonėje. Ten buvo įdarbinti ir beveik visi į kaimą atvežti tremtiniai. Jie kirto medžius, traukė rąstus iki Obės upės, kuria jie vėliau sieliai buvo plukdomi link Barnaulo.

1942 m. vasarą apie 15 žmonių iš Didžiojo Kokujaus buvo išvežti į Jakutiją. Dauguma atsidūrė šiauriniame Buluno rajone (daugiausia Tit Aruose, Bykove), viena šeima nugabenta į Ust Janos rajoną, Janos upės deltą.

1942 m. trys Didžiajame Kokujuje gyvenę lietuviai jaunuoliai (Balys Rožukas, Valerijonas ir Mikalojus Zabrauskai) buvo mobilizuoti į Raudonąją Armiją. Buvęs policininkas B. Rožukas karo metu žuvo (kitais duomenimis – dingo be žinios) tarnaudamas 16-oje šaulių divizijoje. 1942–1943 m. dar du tremtiniai mobilizuoti į darbo batalionus –dirbti karo pramonės gamyklose. Vienas iš jų, Laimutis Antanas Gurevičius-Giriūnas, 1942 m. buvo suimtas už lietuviškas dainas, įkalintas lageryje Stalinske (d. Novokuznecke), Kemerovo srityje. Tais pačiais metais mirė. Kitas – būsimas garsus teatrologas, Panevėžio dramos teatro direktoriaus pavaduotojas, menotyros mokslų daktaras Vitalijus Zabarauskas 1944 m. iš darbo bataliono išvežtas į frontą – tarnavo 16-os divizijos ryšių batalione. Pasibaigus karui brolių Zabarauskų motinai Efraksija Zabarauskienei leista grįžti į Lietuvą.

1946–1947 m. dauguma Didžiajame Kokujuje vis dar gyvenusių tremtinių (LGGRTC duomenimis, 7 asmenys) pabėgo iš tremties vietos. 1948–1951 m. visi jie buvo suimti ir vėl ištremti. Kai kurie pabėgeliai – nuteisti 3 metams lagerio ir tik tada grąžinti į tremties vietas. Į Lietuvą jie grįžo apie 1957 m.  Kada išnyko Didžiojo Kokujaus gyvenvietė nežinoma. Kaimelis dar buvo pažymėtas 1984–1985 m. topografiniuose Sovietų Sąjungos žemėlapiuose. Šiuo metu vietovė nebegyvenama.

Kapinės. Didžiajame Kokujuje LGGRTC duomenimis mirė 5 tremtiniai. Jokių žinių  apie jų palaidojimo vietą ar ten buvusias kapines nėra.