LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Pankrušicha

Rajonas: Pankrušichos

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Pankrušicha (rus. Панкрушиха) – kaimas, Pankrušichos rajono centras, apie 230 km į šiaurės vakarus nuo Altajaus krašto sostinės Barnaulo. Pankrušicha įkurta 1759 m. dviejų nedidelių upių, Burlos ir Panšichos, santakoje.

Daugiausia Pankrušichoje atsidūrė 1948–1951 m. į tremtį sugrąžinti lietuviai, kurie 1946–1947 m. buvo pabėgę iš tremties vietų Pankrušichos rajone: Vysokaja Grivos ir Lukovskij Kordono. Tremtiniai Pavolgio vokiečiai į Pankrušichos kaimą atvežti dar 1942 m. 6-ojo dešimtmečio pradžioje Pankrušichoje tremtyje gyveno apie 30 lietuvių. Dauguma jų kaime nuomodavosi būstus pas vietinius kaimo gyventojus. Vėliau kai kurios pajėgesnės šeimos iš Pankrušichos miško pramonės ūkio sandėlių medienos atliekų susirentė nuosavus namelius.

Pankrušichoje dauguma tremtinių dirbo kolūkio laukuose. Vėliau kai kuriems pavyko gauti darbus kaimo  pramonės kombinato stalių dirbtuvėse, vilnos vėlykloje, siuvykloje, kalvėje. Dalis tremtinių dirbo statybose ar už poros kilometrų nuo kaimo buvusioje plytinėje.

1957–1958 m. Pankrušichoje gyvenusiems tremtiniams pradėta leisti sugrįžti į Lietuvą. Dauguma sugrįžo iki 1960 m. Keli tremtiniai, sukūrę mišrias šeimas, kaime gyveno iki 9-ojo dešimtmečio vidurio. XX a. viduryje kaimas labai išaugo, kai apie 1955 m. čia pradėti plėšinių įsisavinimo darbai.

Pankrušichoje šiuo metu  gyvenama.

Kapinės. Tremties metu kaime buvo palaidoti 4 tremtiniai. Apie pačias kapines žinių nėra.