LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTIES IR KALINIMO VIETOS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Keturioliktasis (14) kilometras

Rajonas: Zaigrajevo

Kraštas/respublika: Buriat Mongolijos ASSR (dabar Buriatijos respublika )

Valstybė: RSFSR

 14-asis kilometras – laikina miško ir geležinkelio darbininkų gyvenvietė Zaigrajevo rajone, už 14 km į pietryčius nuo Čelutajaus (1-ojo kilometro), įkurta 1947 m., nutiesus rytinę Čelutajaus geležinkelio liniją. Gyvenvietėje buvo vos dvi neilgos gatvelės, šalia kurių buvo išsidėstę geležinkelio stotis, žemutinis medienos sandėlis, parduotuvė, pirtis ir apie 15 lentinių namelių. Dauguma 14-ojo kilometro gyventojų buvo geležinkelio remontininkai, vagonų krovėjai ir kiti darbininkai, daugiausia vietiniai rusai ir įvairių tautybių represuoti buvę RA kareiviai.

            1948 m. birželio 11 d. į 14-ąjį kilometrą buvo atvežta apie 10 lietuvių tremtinių. Tremtinių atvykimui vietos administracija nebuvo pasiruošusi – vietinių darbininkų būstai buvo perpildyti, o barakų ar kitų gyvenamųjų pastatų nebuvo pastatyta. Neradus apgyvendinimui bent dalinai tinkamo ploto visi tremtiniai buvo sugrūsti į nedideles, apie 10 m2 pločio, geležinkelio stoties patalpas. Joje tremtiniai išgyveno beveik 3 mėnesius, kol 1948 m. rudens pradžioje buvo perkelti į Novostroikos gyvenvietę.

1953 m. į 14-ąjį kilometrą laikiniems darbams buvo atvežta keletas tremtinių iš Čelutajaus (1-ojo kilometro). Dauguma jų 14-ajame kilometre gyveno trumpai ir netrukus vėl buvo perkelti į kitas miško ar geležinkelio darbininkų gyvenvietes.

            Tremtiniai 14-ajame kilometre remontavo geležinkelio liniją, krovė iš aplinkinių kirtaviečių atgabentą medieną į vagonus. Vaikai rinko pušų sakus, dirbo įvairius kitus atsitiktinius darbus.

            1971 m. ištuštėjusi 14-ojo kilometro gyvenvietė buvo panaikinta.