Molotovsk (d.Severodvinsk), Jagrynlag

Kraštas/respublika: Archangelsko

Valstybė: RSFSR

 Molotovskas (d. Severodvinskas), Archangelsko sr. , Jagrynlago centras. Pirmieji lietuviai čia papuolė 1945 – 1946 m., laukdami etapo į Norilsko ir Dudinkos lagerius Krasnojarsko kr. Jų kalinimo trukmė Molotovske truko apie pusę metų. Kalinimo sąlygos buvo itin sunkios. Reikėjo dirbti sunkius uosto gilinimo darbus, statyti laivų prieplauką, kasti durpes, pelkėtas vietoves užpilti gruntu, kad paruoštų miesto statyboms. Gyveno barakuose be langų, nebuvo kur šlapių rūbų išsidžiovinti. Prastas ir skurdus maistas (dilgėlių sriuba, 700 g nekokybiškos duonos, kurią suspaudus tarp pirštų likdavo tik mažas gniužulėlis tešlos, pora šaukštų košės), ligos (skorbutas, maliarija), išsekindavo organizmą, sukeldavo mirtis. 1945 m. mirė Vincas Balvočius, 33 m. amžiaus. Antroji lietuvių banga Molotovske kalėjo 1947 – 1956 m., jau ilgesnį laiką 2-3 m., o kai kas ir visą bausmės laiką -7 -10 m. Absoliuti dauguma lietuvių politinių kalinių buvo partizanų šeimų nariai arba jų rėmėjai, jauni vyrai ir moterys (17-40 m. amžiaus). Dirbo Molotovsko miesto gyvenamųjų namų statybose, medžio apdirbimo darbus, baldų gamyboje, siuvykloje, žemės ūkio darbus, geležinkelio tiesimo darbus, laivų iškrovimo ir pakrovimo darbus. Darbo diena truko 10 val., darbo savaitė – 6 dienas. Maisto davinys priklausė nuo išdirbio normos, bet, kaip pasakojo politinė kalinė Salomėja Janavičienė, už išdirbį pridėdavo tik kelis gramus. Lagerio ligoninėje dirbo lietuvis politinis kalinys Algirdas Pliura, kuris pagal galimybes, atleisdavo lietuvius nuo darbų bent kelioms dienoms, kad atgautų jėgas arba paskirdavo moteris dirbti slaugėmis ligoninėje. Tačiau lagerio administracija, labai prižiūrėdavo, kad daktaras šituo nepiktnaudžiautų. Be lietuvių, kalėjo rusai, latviai, estai, ukrainiečiai, Pavolgio vokiečiai, armėnai. Sąlygos lageryje ėmė gerėti apie 1950 m. atskyrus kriminalinius kalinius nuo politinių. Politinis kalinys Mėčius Lopata, pasakojo, kad atskyrus politinių ir kriminalinių kalinių brigadas, iškarto pakilo darbo našumas, jie gaudavo geresnį maisto davinį, drabužių, avalynės. Pamatę lietuvių sąžiningą darbą, skirdavo juos į atsakingesnes pareigas, atlikusius bausmę, verbuodavo pasilikti dirbti Archangelsko sr. Po Stalino mirties barake pradėjo tikrinti švarą, skyrė drožlėmis prikimštą patalynę. 1953 m. pasirodė antitarybiniai atsišaukimai rusų kalba. Iš Molotovsko lietuviai buvo etapuojami į Komijos, Jaroslavlio arba Vologdos lagerius, kiti atlikę bausmę, išeidavo į laisvę.